⚜Riteriai ir Kilmingų giminių istorijos
⚜ Riteriai · Riterių damos · Titulai · Lietuvos aristokratų sąjunga
Vadovaujantis Lietuvos aristokratų sąjungos Statutu, priimtu Dekretu ir aukščiausio valdymo organo pritarimu asociacijos vadams suteikiami paveldimi LDK Kunigaikščio ir Vakarų Europos Princo titulai bei individualūs kunigaikščio herbai. Sėkmingai baigusiam kadenciją vadui Andriui Krivickui suteikiamas pareiginis istorinis Lietuvos aristokratų sąjungos Seimo Maršalkos - Garbės vado titulas, suteikiantis teisę patarti visiems asociacijos vadams kasdieninėje organizacinėje veikloje ir prireikus atstovauti organizaciją renginiuose, pirmininkauti LAS Seime, naudoti LAS herbą ir LAS antspaudą.
Lietuvos aristokratų sąjungos Seimas – narių visuotinis susirinkimas – 2026 m. kovo 28 d. vieningai priėmė sprendimą: Romualdo Liudviko Jakubonio pradėti darbai ir toliau globoja mūsų organizaciją. Pagerbdami jo indėlį ir atminimą, po jo mirties skelbiam jį Lietuvos aristokratų sąjungos garbės vadu globėju.
 LAS Garbės Vado kunigaikščio-princo Andriaus Krivicko giminės herbas Krivickai (LAS vadas 2018–2023) |
 LAS Garbės Vado Globėjo kunigaikščio-princo Romualdo Liudviko Jakubonio giminės herbas Jakuboniai (LAS vadas 2023-2025) |
| Andrius Krivickas h. Krivickai (Krzywiccy, Krzywicki)⚜APRAŠYMAS⚜, Lietuvos vytis II, Masalskiai, Ostoja, Kierdeja, Lubicz, Strzemię LAS Garbės vadas 2018–2023 |
| Rita Krivickienė h. Demborogas (Dęmborog, Demburug)⚜APRAŠYMAS⚜. Taip pat suteiktas h. Krivickai. Kilmingos Turevičių giminės palikuonė |
| Romualdas Liudvikas Jakubonis h. Dryja, Jakuboniai⚜APRAŠYMAS⚜ |
| Nomeda Gedvilaitė h. Lelija (Leliwa) |
| Deimantė Gedvilaitė h. Lelija (Leliwa) |
| Vilma Mordienė h. Kirvis (Topor) |
h. Olivier (narystė nutraukta, Riterio Damos titulas paliktas) |
Riteriai — kilmė ir istorija
Riterio įvaizdis dažniausiai asocijuojasi su Kryžiuočių ordinu ar romantizmo literatūra. Žodis „riteris" kilo iš vokiško „Der Ritter", reiškiančio „raitelį" arba „raitą karį". Tą patį reiškė ir daugelyje kitų Europos kalbų — „Le Chevalier" prancūziškai, „Caballero" ispaniškai, „Equitus" arba „Milles" lotyniškai.
Manoma, kad Karolis Martelis, Frankų karalystės valdovas, VIII a. įgyvendindamas karines reformas pradėjo riterių luomo formavimosi istoriją. Jis už karinę tarnybą ėmė dalinti žemių valdas — beneficijas, kurios tapo paveldimos. Šis procesas suformavo senjorų-vasalų santykių sistemą, vėliau vadinamą feodalizmu.
Galutinai riterių luomą suformavo Kryžiaus žygių į Šventąją žemę epocha (1096–1271). Naujajam luomui reikėjo ženklų, ceremonialo ir iniciacijos — visa tai susikūrė per XI–XIII amžius. Pirmiausia atsirado herbas, vėliau — sudėtingas įšventinimo ritualas: vigilija, mišios, ginklų palaiminimas, diržas ir paauksuoti pentinai.
|
Septynios riterių dorybės
|
Septynios meno šakos
|
⚜ Lietuvos bajorų heraldika ⚜
Dryja
⚜ BAJORŲ DERBUTŲ GIMINĖ ⚜
Derbutų (Darbutų) pavardė kilmės žodyne siejama su žodžiais „daryti" ir „būti", „būtis".
Jakuboniai ir Derbutai — kilmė ir istorija Nuo 1580 metų.
Herbas ir bajoriška tapatybė
Derbutų giminė nešiojo DRYJA herbą – raudoną skydą su baltais rombais ir riteriu viršuje. Tai nebuvo vien dekoratyvus ženklas: herbas liudijo teisiškai pripažintą bajorišką kilmę, kurią giminė gynė ir tvirtino per kelis šimtmečius oficialiais dokumentais. Bajoro titulas buvo patvirtintas 1799 m. Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo nutarimu, vėliau dar kartą tvirtintas 1832, 1833, 1840 ir 1855 metais. Galutinį ir aukščiausią patvirtinimą giminė gavo 1856 metais, kai Rusijos Senato Heroldijos Departamentas įsaku Nr. 1139 oficialiai pripažino Derbutų bajorišką kilmę. 1877 metais titulas buvo patvirtintas ir Kauno gubernijos bajorų deputatų nutarimu.
Giminės pradžia · apie 1580 metai
Pirmasis žinomas Derbutų giminės atstovas – Laurynas Derbutas, gimęs apie 1580 metus. Jo gyvenimo metai sutampa su vėlyvuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimu – epocha, kai bajoriška žemėvaldos kultūra pasiekė brandą. Laurynas paliko žymes žemėvaldos dokumentuose, kurie vėliau tapo nepakeičiamu šeimos archyvo pagrindu. Jis turėjo tris sūnus: Vaitiekų, Juozapą ir Danielių – taip giminės šakos nuo pat pradžių kūrėsi plačiai.
1691 metų testamentas: trys valdos, vienas palikimas
Vaitiekus Derbutas 1691 metų testamente iš tėvo Lauryno paveldėjo žemes Parnaravoje, Ramoniškėse ir Mikailiškiuose – tai ankstyviausias išlikęs konkretus turto perdavimo įrodymas. Trys valdos trijose skirtingose vietovėse liudija apie geografiškai išplitusią ir tvirtą Derbutų padėtį. Vaitiekus turėjo kelis sūnus: Adomą, Samuelį, Steponą ir Saliamoną, kurių kiekvienas tęsė atskiras giminės linijas.
Dvarų era: Eikičiai ir Jokūbiškiai
Vaitiekaus sūnus Adomas Derbutas (g. apie 1718) neapsiribojo paveldėtu turtu – 1718 m. balandžio 22 d. iš Sirjatavičiaus įsigijo Eikičių dvarą, tvirtindamas Derbutų padėtį tarp krašto bajorijos.
Jo sūnus Mykolas Derbutas (g. apie 1712) vedė Kotryną Gregoravičiūtę ir 1796 metais iš dėdės Saliamono Derbuto nupirko Jokūbiškų dvarą – sandoris, atskleidžiantis sąmoningą ir strategišką požiūrį į žemėvaldą. Per tą patį laikotarpį kita giminės šaka – Vaitiekaus sūnaus Saliamono linija – valdė Kampų Tucevičių dvarą, kurį vėliau paveldėjo sūnūs Juozapas ir Motiejus.
Ignotas ir keturios šakos
Mykolo sūnus Ignotas Derbutas (g. apie 1742) paliko po savęs keturis sūnus: Jurgį, Antaną, Anuprą ir Juozapą – reikšmingas giminės išsišakojimo momentas. Jurgis 1797 metais iš tėvo paveldėjo dvarą Vilkijos paviete. Pagrindinę liniją tęsė Juozapas (g. 1784 m. kovo 8 d.), vedęs Marijoną Borisevičiūtę.
Vincentas Derbutas ir Boleslovo linija
Juozapo sūnus Vincentas Derbutas (g. 1832 m. gegužės 7 d.) vedė Eleonorą Smilingevičiūtę – santuoka įregistruota 1858 m. sausio 18 d. Šėtos bažnyčioje. Eleonora gyveno iki 1861 m. lapkričio 6 d. – jos netektis buvo skaudus išbandymas. Vincentas 1862 m. sausio 22 d. Šėtos bažnyčioje sudarė antrą santuoką su Apolonija Radzevičiūte (g. apie 1832). Iš pirmosios santuokos gimęs sūnus Boleslovas tapo tuo žmogumi, per kurį giminės gija tęsiasi iki šių dienų.
Apie šio laikotarpio Derbutus išliko ypač vertingas dokumentas – rekomendacinis laiškas, kuriame giminės nariai apibūdinami kaip ramūs, patikimi ir sąžiningi kaimynai. Šis liudijimas atskleidžia, kad bajoriška Derbutų garbė nebuvo vien titulas – ji buvo užpelnyta kasdieniu elgesiu ir nepajudinamu charakteriu.
Boleslovo Derbuto šeima · XIX–XX amžių sandūra
Boleslovas Derbutas (1859 m. liepos 14 d. – 1937) 1899 m. rugpjūčio 8 d. Šėtos bažnyčioje vedė Michaliną Sirutavičiūtę (g. apie 1873 – mirė 1918). Jų penki vaikai tapo tiltu tarp bajoriškos praeities ir modernaus XX amžiaus:
- ♀ Juzefa Derbutaitė (1902–1983) — šeimos dokumentų saugotoja
- ♀ Elžbieta Derbutaitė (1903 m. rugpjūčio 23 d. – 1983 m. balandžio 3 d.) — 1931 m. sausio 18 d. Kauno Karmelitų bažnyčioje ištekėjo už Aleksandro Žuko (1902–1972)
- ♂ Vincentas Derbutas (1906–1993)
- ♂ Juozas Derbutas (1909–1966)
- ♂ Boleslovas Derbutas (1912 m. – 1946 m. gruodžio 25 d.)
Derbutų giminės istorija – tai ne tik genealogijos faktai. Tai liudijimas, kaip bajoriška savimonė, žemėvaldos tradicija, herbas DRYJA ir dokumentų saugojimo pareiga per šimtmečius – nuo Lauryno apie 1580 metus iki XX amžiaus – išlaikė giminės tapatybę gyvą, net tada, kai kito valdžios, sienos ir visas pasaulis aplink.
⚜ Spustelėkite ant genealoginio medžio, kad sužinotumėte daugiau ⚜
Žymus Bajorų derbutų palikuonis - Aristokratas
Romualdas Liudvikas Jakubonis
(1939-05-30 – 2025-09-10)
Bajorų Derbutų, turinčių herbą DRYJA, palikuonis — kilmės ir dvasios aristokratas — medžiotojų tradicijų kūrėjas. 2023-06-10 m. išrinktas LAS vadu ir jam suteiktas kunigaikščio-princo titulas, herbas Jakuboniai.
Gyvenimo kelias
Gimė 1939 m. gegužės 30 d. Kaune. Baigė Kauno politechnikos institutą (statybos inžinierius) ir Vytauto Didžiojo universitetą (magistras). Dalyvavo statant Laisvės paminklą Kaune, paminklą Dariui ir Girėnui ir kitus svarbius monumentus. Dirbo JAV, grįžęs — UAB Lintel konsultantu.
Organizacinė veikla
- Kauno medžiotojų klubas „Santaka" — įkūrėjas ir vadovas (1996–2025, 35 metai)
- Lietuvos aristokratų sąjunga — vienas iš įkūrėjų ir vadas (2018–2025)
- Jonušo Radvilos etnopaveldo bendruomenės „Kauno Veršva" valdybos pirmininkas
Titulai ir apdovanojimai
- LAS vadas ir riteris (2018–2025)
- Kunigaikštis — herbas „Jakuboniai" (2023)
- Lietuvos karališkos bajorų sąjungos narys
- Kauno apskrities bajorų draugijos vyriausiasis vėliavininkas
- LDK Ponų tarybos vėliavininkas
- Šv. Adelberto ordino riteris
- Medeinės medalio kavalierius
„Gera daryti gera." · „Gyvenimas yra nuolatinis judėjimas."
Sunkią netekties valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą jo dukterims Jolitai ir Ramintai, artimiesiems, draugams bei visoms organizacijoms. Tegul Romualdo pilietiškumo, patriotiškumo ir tautiškumo idėjos bei darbai išlieka mūsų atmintyje. Amžiną atilsį, Kunigaikšti Romualdai Liudvikai Jakuboni!
„Mūsų prigimtis, širdis ir siela."
2025 m. rugsėjo 16 d. Kaune vyko Aristokrato Romualdo Liudviko Jakubonio minėjimo vakaras.
„Dvasios aristokratai — tai žmonės, kurie vadovaujasi kilniais širdies jausmais, protauja ir veikia širdimi. Švelni, kilni, atsargi ir budinti širdis yra dvasios aristokrato pagrindas ir siela."
Lietuvos Aristokratų Sąjungos deklaracija
⚜ Lietuvos bajorų heraldika ⚜
Dęboróg
lietuviškai — Demborogas
Herbas naudotas daugiausia Lietuvoje ir Prūsijoje
⚜ Herbą naudojančios šeimos
Bylczyński, Dęboróg, Dowskurd, Ficki, Gabriałowicz, Gabryałowicz, Gabryjałowicz, Ganiewicz, Gezgołd, Giezgołd, Hancewicz, Hayn, Hayno, Honcewicz, Honckiewicz, Mileński, Turowicz (Turovičiai), Turevičiai, Wieliński
⚜ Kitos šio herbo atmainos
Dęboróg II — herbas Filipowi Ofanasowiczowi ir Siemionowi Fedorowiczowi.
⚜ Turevičių giminės bajoriškos kilmės aprašymas
Lietuvos valstybės istorijos archyve išlikusios Turevičių giminės bajoriškos bylos su aprašymais ir genealoginėmis schemomis patvirtina, jog Turevičiai — sena, kilminga bajoriška giminė, gyvenusi ir tebegyvenanti Trakų, Rusakalnio, Buzelių ir Lydos valsčiuose.
Vilniaus pirklys Stanislovas Turovičius valdė Sakų (Saki) dvarą, kurį jam įkeitė Vilniaus pavieto žemininkas Feliksas (Sczaszny) Reška.
Bajoras Petras Turovičius (gim. 1650 m.) turėjo sūnų Jurgį, kurio palikuonis Dominikas — jo šeimoje 1749 m. gimė Antanas.
Gimė bajoras Antanas Turovičius — Trakų rotmistras, 1783 m. Polocko kašteliono Tado Žabo įgaliotinis. Jam gimė sūnus Juozas, susilaukęs sūnų Juozapo ir Karolio.
Turevičių (Turovičių) giminė per Vilniaus heraldiką pripažinta sena bajoriška gimine ir įrašyta į pirmos klasės Lietuvos gubernijos bajorystės knygą.
Juozapo šeimoje gimė sūnus Bernardas Turovičius. Jo šeimoje 1861 m. gimė Aleksandras Turevičius, kurio vaikai — Vaclovas Vladas, Stefanija ir Antanas.
LVIA bajorystės bylose rasti duomenys, kad bajorai Turevičiai valdė Nabaraučiznos dvarą prie Nabaraučiznos ežero. Gyvenvietė šiuo metu pavadinimu Nuobariškės, Elektrėnų savivaldybėje.
Susikūrė nepriklausoma Lietuvos Respublika — ekonomiškai sužlugo bajorų luomas. Po 1940 m. sovietinės okupacijos bajorai kaip klasinis priešas buvo pradėti naikinti fiziškai.
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Senatas patvirtino bajoro Aleksandro Turevičiaus palikuonių bajorišką kilmę.
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Senatas patvirtino Krivickų šeimos bajorišką kilmę per Turevičių giminę. Ritos Krivickienės herbas — Dęboróg su penkiomis stručių plunksnomis karūnoje.
⚜ Išnašos
1 Tadeusz Gajl: Herbarz polski od średniowiecza do XX wieku : ponad 4500 herbów szlacheckich 37 tysięcy nazwisk 55 tysięcy rodów. L&L, 2007. ISBN 978-83-60597-10-1.
⚜ Nuorodos
⚜ Literatūra
- ✦Alfred Znamierowski: Herbarz rodowy. Warszawa: Świat Książki, 2004. ISBN 83-7391-166-9. str. 98.
- ✦Józef Szymański: Herbarz rycerstwa polskiego z XVI wieku. Warszawa: DiG, 2001, s.53. ISBN 83-7181-217-5.
⚜ Genealogija
Kilminga giminė kildinama iš Krivičių arba Krivų gentės — rytų slavų genčių grupės, gyvenusios VIII–XII a. dabartinės Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos pasienio kraštuose. Krivičiai įsikūrė ant variagų kelio į Bizantiją ir prekiavo su variagais. Pagrindiniai genties centrai buvo Izborskas, Gnezdovas ir Polockas.
Krivickai–Krivickiai (Krzywiccy, Krzywicki) iš Rogvolodo (X a.) aplinkos buvo pirmieji Polocko kunigaikščiai — pasiskirstę po Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Lietuvos žemes. Lietuvos LDK už karinius nuopelnus įgiję herbą Lietuvos Vytis. Giminė įtakingiausia buvo Žečpospolitos laikotarpiu, giminiavosi su kunigaikščiais Masalskiais Trakų kunigaikštystėje.
Polocko Krivičių kunigaikščių dinastijos susiliejimas su Lietuvos kunigaikščių dinastijomis buvo toks glaudus, kad dabar sunku besugaudyti, kur jie liaujasi buvę krivičiais ir jau tampa lietuviais.
— V. Lastouskis
⚜ Herbarz Polski — Krzywiccy, p. 35
Originalus rankraštinis šaltinis, liudijantis Krivickų (Krzywiccy) giminės šakas pagal herbus — patvirtinantis giminės autentiškumą Žečpospolitos bajorų registruose.
+ padidinti
✦ Dokumente minėtos keturios giminės šakos
✦ Visi kilmingos Krivickų giminės herbai
⚜ Visi kilmingos Krivickų giminės herbai ⚜
Spustelėkite ant herbo, kad pamatytumėte didesnė
h. Krzywicki
h. Lietuvos Vytis II
h. Ostoja
h. Kunigaikščių Krivickų
