⚜ Lietuvos bajorų heraldika ⚜
lietuviškai — Demborogas
Herbas naudotas daugiausia Lietuvoje ir Prūsijoje
Bylczyński, Dęboróg, Dowskurd, Ficki, Gabriałowicz, Gabryałowicz, Gabryjałowicz, Ganiewicz, Gezgołd, Giezgołd, Hancewicz, Hayn, Hayno, Honcewicz, Honckiewicz, Mileński, Turowicz (Turovičiai), Turevičiai, Wieliński
Dęboróg II — herbas Filipowi Ofanasowiczowi ir Siemionowi Fedorowiczowi.
Lietuvos valstybės istorijos archyve išlikusios Turevičių giminės bajoriškos bylos su aprašymais ir genealoginėmis schemomis patvirtina, jog Turevičiai — sena, kilminga bajoriška giminė, gyvenusi ir tebegyvenanti Trakų, Rusakalnio, Buzelių ir Lydos valsčiuose.
Vilniaus pirklys Stanislovas Turovičius valdė Sakų (Saki) dvarą, kurį jam įkeitė Vilniaus pavieto žemininkas Feliksas (Sczaszny) Reška.
Bajoras Petras Turovičius (gim. 1650 m.) turėjo sūnų Jurgį, kurio palikuonis Dominikas — jo šeimoje 1749 m. gimė Antanas.
Gimė bajoras Antanas Turovičius — Trakų rotmistras, 1783 m. Polocko kašteliono Tado Žabo įgaliotinis. Jam gimė sūnus Juozas, susilaukęs sūnų Juozapo ir Karolio.
Turevičių (Turovičių) giminė per Vilniaus heraldiką pripažinta sena bajoriška gimine ir įrašyta į pirmos klasės Lietuvos gubernijos bajorystės knygą.
Juozapo šeimoje gimė sūnus Bernardas Turovičius. Jo šeimoje 1861 m. gimė Aleksandras Turevičius, kurio vaikai — Vaclovas Vladas, Stefanija ir Antanas.
LVIA bajorystės bylose rasti duomenys, kad bajorai Turevičiai valdė Nabaraučiznos dvarą prie Nabaraučiznos ežero. Gyvenvietė šiuo metu pavadinimu Nuobariškės, Elektrėnų savivaldybėje.
Susikūrė nepriklausoma Lietuvos Respublika — ekonomiškai sužlugo bajorų luomas. Po 1940 m. sovietinės okupacijos bajorai kaip klasinis priešas buvo pradėti naikinti fiziškai.
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Senatas patvirtino bajoro Aleksandro Turevičiaus palikuonių bajorišką kilmę.
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Senatas patvirtino Krivickų šeimos bajorišką kilmę per Turevičių giminę. Ritos Krivickienės herbas — Dęboróg su penkiomis stručių plunksnomis karūnoje.
1 Tadeusz Gajl: Herbarz polski od średniowiecza do XX wieku : ponad 4500 herbów szlacheckich 37 tysięcy nazwisk 55 tysięcy rodów. L&L, 2007. ISBN 978-83-60597-10-1.
Lietuvos Aristokratų Sąjunga ⚜ aristokratai.eu
⚜ Krivickai — kilmė ir istorija ⚜
Kilminga giminė kildinama iš Krivičių arba Krivų gentės — rytų slavų genčių grupės, gyvenusios VIII–XII a. dabartinės Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos pasienio kraštuose. Krivičiai įsikūrė ant variagų kelio į Bizantiją ir prekiavo su variagais. Pagrindiniai genties centrai buvo Izborskas, Gnezdovas ir Polockas.
Krivickai–Krivickiai (Krzywiccy, Krzywicki) iš Rogvolodo (X a.) aplinkos buvo pirmieji Polocko kunigaikščiai — pasiskirstę po Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Lietuvos žemes. Lietuvos LDK už karinius nuopelnus įgiję herbą Lietuviškas Vytis. Giminė įtakingiausia buvo Žečpospolitos laikotarpiu, giminiavosi su kunigaikščiais Masalskiais Trakų kunigaikštystėje.
Polocko Krivičių kunigaikščių dinastijos susiliejimas su Lietuvos kunigaikščių dinastijomis buvo toks glaudus, kad dabar sunku besugaudyti, kur jie liaujasi buvę krivičiais ir jau tampa lietuviais.
— V. Lastouskis
Originalus rankraštinis šaltinis, liudijantis Krivickų (Krzywiccy) giminės šakas pagal herbus — patvirtinantis giminės autentiškumą Žečpospolitos bajorų registruose.
+ padidinti
✦ Dokumente minėtos keturios giminės šakos
✦ Visi kilmingos Krivickų giminės herbai
Spustelėkite ant herbo, kad pamatytumėte didesnė
h. Krzywicki
h. Lietuviškas Vytis II
h. Ostoja