Lietuvos Aristokratų Sąjunga

Lietuvos Aristokratų Sąjunga · Heraldika · Archivum Nobilium

Kilmingųjų istorija
Titulai ir Herbai

Kunigaikščiai · Grafai · Baronai · Bajorai · LDK Didikų Giminės

Šaltiniai: aristokratai.eu · LDK Didikų Giminės · Wikipedia Armorial

© Lietuvos Aristokratų Sąjunga
0Herbų
0LAS herbai
XIV a.Seniausias
LDKKilmės regionas
Lietuvos Aristokratų Sąjunga
Mūsų prigimtis, širdis ir siela
Steigiamasis posėdis: 2018-04-13 · Įregistruota: 2018-05-11
LAS herbas — 1236–1263 m. naudotas kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio herbas
Nevyriausybinė organizacija, vienijanti kilmingųjų palikuonis. 22 steigėjai, priimdami statutą 2018-04-13, parinko šį herbą. Organizacijos gimtadienis švenčiamas gegužės 11 d.
⚜ Sąjungos vadai
2018·05·11 — 2023·06·10
Andrius Krivickas
h. Krivickai · Krivickai I · Krivickai II (Krzywiccy, Krzywicki) · h. Lietuviškas Vytis (Pogoń Litewska) · h. Masalskiai (Masalski) · h. Ostoja · h. Kierdeja · h. Liubičas (Lubicz) · h. Balnakilpė (Strzemię) · h. Korčakas (Korczak) · h. Mejeris Trimitas (Mejer Trąby · Meyer · von Meyer · Meier · Majer · Mayer) · h. Levaltas (Lewalt) · h. Pietyrogas (Pietyróg) · h. Rudnica · h. Prusas (Prus)
Garbės Vadas
2023·06·10 — 2025·09·10
Romualdas Liudvikas Jakubonis
h. Jakuboniai · h. Drija (Drya, Dryja)
Garbės Vadas Globėjas
nuo 2025·09·10 · išrinkta 2026·02·28
Deimantė Gedvilaitė
h. Leliva (Leliwa)
Vadė · dabar
⚔ Sąjungos misija ir veikla
⚜   Lietuvos Aristokratų Sąjungos Himnas   ⚜

LAS Nariai — Steigėjai ir Signatarai

Lietuvos Aristokratų Sąjunga
Lietuvos Aristokratų Sąjunga (LAS) — kilmingųjų palikuonių organizacija, jungianti istorinių Lietuvos kunigaikščių, grafų, baronų, bajorų ir riterių giminių atstovus. LAS steigėjai-signatarai patvirtino sąjungos statutą ir yra įtrauktas į istorinį LAS steigimo aktą.
🗡️

Riteriai ir Riterių Damos

Lietuvos Aristokratų Sąjunga
LAS ⛜   Garbės Globėjas   ⛜
Princas Inigo fon Urachas
LAS Garbės Globėjas · nuo 2018-07-11
LAS ⛜   Garbės narė   ⛜
Baronaitė Olga Vakselytė-Larson-Švarc
Waxell · Veliuonos dvaro paveldėtoja · LAS Garbės narė
📖

Herbo dalys — Heraldinė anatomija

Edukacinis skyrius
📖

Europos Kilmingųjų Giminių Pavadinimai Pagal Alfabetą

Lenkų kalba · Alfabetinis sąrašas
📜

Lietuvoje Legitimuotos Kilmingųjų Giminės

3438 įrašų — Herbų registras
Filtruoti: · Spustelėkite antraštę — atskleiskite sąrašą

Kunigaikščiai — Princai

LDK Kunigaikščio titulas
🛡

Baronai — Riteriai

Karinė bajorija

Bajorai — Szlachta

Lenkų-lietuviška bajorija

LAS Riteriai — Lietuvos Aristokratų Sąjunga

Naujai sukurti LAS narių giminių herbai · Riteriai ir Riterių Damos
🏰

Karalysčių, Kunigaikštysčių, Vaivadijų ir Miestų Herbai

Istoriniai teritorijų ir miestų herbai
👑

Karalius Mindaugas ir Lietuvos Karalystė

XIII–XIV a. · Lietuvos valstybės ištakos
Karalius Mindaugas

Mindaugas — pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius

Mindaugas (apie 1200–1263 m. rugsėjo 12 d.) — Lietuvos didysis kunigaikštis (apie 1236–1253) ir pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263). Istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1219 m. kaip vienas iš Tikrosios Lietuvos kunigaikščių.

1251 m. vasarį Mindaugui priėmus krikštą, popiežius Inocentas IV Milane surašyta bule 1251 m. liepos 17 d. Lietuvą paskelbė katalikiška karalyste, suteikdamas jai „šv. Petro nuosavybės" teises — taip Europoje buvo pripažintas Lietuvos suverenitetas. 1253 m. liepos 6 d. Mindaugas ir karalienė Morta Rygos meistrų nukaldintomis karūnomis buvo vainikuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene — popiežiaus įpareigoto Kulmo vyskupo Heinricho Heidenreicho. Kartu įkurta Lietuvos vyskupija.

1261 m. Mindaugas atsimetė nuo krikščionybės ir atnaujino karą su kryžiuočiais. 1263 m. rugsėjį jis buvo nužudytas — kartu su sūnumis Rūkliu ir Rupeikiu. Liepos 6 d. — Mindaugo karūnavimo diena — šiandien minima kaip Lietuvos Valstybės diena.

👑 karaliusmindaugas.lt 📄 Lietuvos Karaliai (PDF)
⚜ Lietuvos Dvasinis ir Politinis Kelias
🔥 I. Pagonybė — Pasaulėjauta ir Gamtos Ryšys

Senovės lietuvių tikėjimas nebuvo tik religija — tai buvo visas gyvenimo būdas, grįstas Darna: harmonija tarp žmogaus, gamtos ir dievų.

  • Perkūnas — teisingumas ir dangaus jėga
  • 🌱Žemyna — gyvybė ir žemės motina
  • 🌞Teliavelis — kalvis, nukalęs saulę
  • 🌳Šventumas: ugnis, ąžuolynai (alkai) ir gamtos jėgos
Lietuva ilgiausiai Europoje išlaikė archajiškąjį indoeuropiečių tikėjimą — tai tapo pasipriešinimo kryžiuočiams simboliu.
⚔ II. Lietuvos Užuomazgos — Nuo Genčių iki Valstybės

Lietuvos valstybė kūrėsi kaip atsakas į išorės grėsmes — vikingus, o vėliau agresyvų krikščionybės plitimą iš vakarų.

  • 📜1009 m. — pirmas Lietuvos paminėjimas Kvedlinburgo metraščiuose (misijoniero Brunono nužudymo kontekste)
  • 👑XIII a. pr. — Mindaugas suvienijo lietuvių žemes
  • 1253 m. — Mindaugas vainikuotas vieninteliu Lietuvos karaliumi, Lietuva įžengė į Vakarų politinę sistemą
✝ III. Krikštas — Civilizacinis Posūkis

Nors Mindaugo krikštas buvo trumpalaikis, galutinis lūžis įvyko XIV a. pabaigoje per politinę sąjungą su Lenkija.

  • 1387 m. — Jogaila pakrikštijo Aukštaitiją
  • 1413 m. — Vytautas ir Jogaila pakrikštijo Žemaitiją — paskutinį pagonišką regioną Europoje
  • 📖Krikštas atnešė raštą, lotynų kalbą, universitetus ir įtraukė Lietuvą į Vakarų Europos kultūrą
⚜ Dvitikystė — Dviejų Pasaulių Susitikimas

Oficialiai tapusi krikščioniška, liaudis dar šimtmečiais praktikavo dvitikystę — krikščioniškas apeigas pynė su pagoniškais papročiais. Šio susipynimo pėdsakai gyvi iki šiol: Vėlinės, Užgavėnės, Joninės — senovinės šventės, gyvenančios modernioje Lietuvoje.

Lietuvos valdovai — ekspozicija
🔍 Spustelėkite norėdami padidinti
⚜ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai
apie 1236–1263 · valdė 1240–1263
Mindaugas
Karalius · Rex Lithuaniae
Vienintelis Lietuvos karalius, karūnuotas 1253 m. liepos 6 d. 1219 m. ėmė vienyti lietuvių žemes. 1251 m. kartu su žmona Morta priėmė krikštą. Karalienė Morta — kone pirmoji Lietuvos valdovo moteris, apie kurią prabyla kronikos: jautri, švelni, rūpestinga, tardavosi su Mindaugu valstybės reikalais. 1263 m. Mindaugas ir sūnūs Ruklys bei Rupeikis nužudyti. Mindaugo Lietuva tapo Lietuvos valstybės branduoliu.
1263–1264
Treniota
Didysis kunigaikštis
Mindaugo sūnėnas, organizavęs jo nužudymą. Atnaujino karą su kryžiuočiais, tačiau pats po pusmečio nužudytas. Dusburgietis jį vadina „Trinota, filius regis Lethowinorum" — Lietuvos karaliaus sūnumi.
1264–1267
Vaišelga (Vaišvilkas)
Didysis kunigaikštis
Mindaugo sūnus. Tapo vienuoliu, tačiau sugrįžo valdyti po Treniotos nužudymo. Vėliau vėl pasitraukė į vienuolyną ir buvo nužudytas.
1269–1282
Traidenis
Didysis kunigaikštis
Vienas stipriausių XIII a. valdovų. Sumušė Livonijos ordiną prie Aizkraukės (1279 m.), apgynė Lietuvą nuo kryžiuočių puolimų. Kronikos jį vadina rex.
1295–1316
Vytenis
Didysis kunigaikštis
Sėkmingai kariavo su Livonijos ir Teutonų ordinais. Popiežių laiškai, Petro Dusburgiečio kronika ir jo paties dokumentai nuolat vadina rex — karaliumi. Gedimino pirmtakas — tituluojamas ir jo paties, ir Gedimino laiškuose.
1316–1341
Gediminas
Didysis kunigaikštis · Rex Lituanorum et multorum Ruthenorum
Gediminaičių dinastijos pradininkas. Su žmona Jaune augino 8 sūnus ir 5 dukteris. Įkūrė Vilnių (~1323 m.) ir Senuosius Trakus. Lietuvos ribos išsiplėtė į rytus, sulaikyti mongolų-totorių antpuoliai. Kvietė vienuolius, pirklius, amatininkus, užmezgė ryšį su popiežiumi. Laiškuose tituluojasi lietuvių ir daugelio rusų karaliumi. 1341 m. nužudytas. Paliko Gediminaičių stulpus — vieną pirmųjų tautinių simbolių.
1345–1377
Algirdas
Didysis kunigaikštis
Gedimino sūnus, valdęs su broliu Kęstučiu. Manoma, turėjo 7 dukteris ir 12 sūnų — abi žmonos kilusios iš Rusijos. Lietuvos teritoriją padvigubino — joks kitas valdovas, įskaitant Vytautą, tiek teritorijos nenukariavo. XIV a. antroje pusėje LDK pasiekė didžiausią galią. Tris kartus žygiavo į Maskvą. Mirė pagal pagoniškus papročius — sudegintas su žirgu ir daugybe daiktų.
1381–1382
Kęstutis
Didysis kunigaikštis
Gedimino sūnus, Vytauto tėvas. Žmona Birutė — garsiausia viduramžių Lietuvos moteris: graži, protinga, paskutinė pagonių „šventoji". Kai 1361 m. Kęstutis pateko į ordino nelaisvę, Birutė perėmė vadovavimą Trakams ir organizavo vyro pabėgimą iš Marienburgo. Kęstutis gynė Lietuvos vakarus nuo kryžiuočių. Nužudytas Krėvos pilyje, palaidotas pagal pagoniškus papročius.
1377–1401 (su pertrauka)
Jogaila
Didysis kunigaikštis · nuo 1386 m. Lenkijos karalius Vladislovas II
1386 m. vedė Lenkijos karalaitę Jadvygą — tapo karaliumi Vladislovu II. 1387 m. Lietuva krikštyta. Antspaudas 1377–1386 m.: „Jogaila Dievo malone Karalius Lietuvoje." Po vedybų Lietuvos karaliaus titulą pakeitė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulu — pirmasis oficialus tokio pakeitimo liudijimas.
1392–1430
Vytautas Didysis
Didysis kunigaikštis · Magnus Dux Lithuaniae
Kęstučio vyriausias sūnus, gimęs 1350 m. Žmona Ona — išsilavinusi, dalyvavo pasirašant sutartis; savo pasiaukojimu išgelbėjo Vytautą iš Krėvos pilies. 1410 m. Žalgirio mūšyje sutriuškintas Teutonų ordinas. Sukūrė valstybę nuo Baltijos iki Juodosios jūros — didžiausia LDK teritorija istorijoje. Lietuvoje sparčiai augo miestai, katalikiškų parapijų tinklas, mokyklos. 1430 m. siekė karūnos, tačiau mirė prieš karūnavimą. Abu su Ona palaidoti Vilniaus katedroje.
1430–1432 · 1440–1432
Žygimantas Kęstutaitis
Didysis kunigaikštis
Kęstučio sūnus. Po Vytauto mirties valdė LDK, tačiau nesugebėjo išlaikyti jo sukurtos galios. Nužudytas 1440 m. Sūnus Mykolas Žygimantas pretenduoja į LDK sostą.
1440–1492
Kazimieras Jogailaitis
Didysis kunigaikštis · nuo 1447 m. Lenkijos karalius
Ilgiausiai valdęs LDK valdovas — beveik 52 metus. Nuo 1447 m. taip pat Lenkijos karalius. Jo valdymo laikotarpiu LDK ir Lenkija sudarė ilgalaikes unijas. Su žmona Elžbieta Habsburgaite susilaukė 13 vaikų — vadinamas „Europos tėvu". Jogailaičių dinastija išgarsėjo Europoje.
1548–1572
Žygimantas Augustas
Paskutinis Jogailaičių valdovas
1569 m. Liublino unija — Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė sujungtos į Abiejų Tautų Respubliką. Paskutinis Jogailaičių dynastijos valdovas, miręs be įpėdinių. Po jo mirties ATR valdovai buvo renkami.
1795 m.
LDK pabaiga
Trečiasis ATR padalijimas
1795 m. Abiejų Tautų Respublika padalinta — likusi LDK teritorija atiteko Rusijai ir Prūsijai. 1790 m. surašymo duomenimis LDK: 87,3 tūkst. km², 1,33 mln. gyventojų, 300 miestų ir miestelių. LDK nustojo egzistavusi po daugiau nei 550 metų istorijos.
Šaltiniai: Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronika", Gedimino laiškai, Livonijos kronikos, popiežių bulės · Lietuvos Karaliai — istorinis leidinys (PDF) · karaliusmindaugas.lt
🏛

Lietuvos Respublikos Oficialieji Herbai

Valstybinė ir savivaldybių heraldika
Lietuvos Respublikos herbas
Lietuvos Respublikos herbas
Vytis — valstybinis simbolis

Raudoname skyde šarvuotas raitelis ant balto žirgo, dešinėje rankoje pakėlęs kalaviją. Ant skyduko — dvigubas auksinis kryžius. Seniausias Lietuvos valstybinis simbolis, žinomas nuo XIV a.

🔍 Spustelėkite norėdami padidinti
Lietuvos Respublikos Prezidento herbas
Prezidentūros herbas
Lietuvos Respublikos Prezidento simbolis

Iškilmingas Prezidento herbas: centrinį Vyties skydą laiko du balti sparnuoti grifai ir vienaragis — LDK tradicijos simboliai. Naudojamas oficialiosiose ceremonijose ir valstybiniuose dokumentuose.

🔍 Spustelėkite norėdami padidinti
🗺

Savivaldybių Herbai — Žemėlapis

Visos Lietuvos savivaldybės

Spustelėkite žemėlapį norėdami pamatyti visą dydį

Lietuvos savivaldybių herbai — žemėlapis