✦ Herbas ✦
DRYJA
🔍 Spustelėkite norėdami padidinti
1799 m. · 1832 m. · 1833 m. · 1840 m. · 1855 m. — Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo nutarimai
1856 m. — Rusijos Senato Heroldijos Departamento įsaku Nr. 1139 patvirtinta bajoriška kilmė
1877 m. — Kauno gubernijos bajorų deputatų nutarimas
Bajorų Derbutų, turinčių herbą DRYJA, palikuonis — kilmės ir dvasios aristokratas — medžiotojų tradicijų kūrėjas.
2023-06-10 išrinktas Lietuvos aristokratų sąjungos vadu ir jam suteiktas kunigaikščio – princo titulas, herbas Jakuboniai. Vadovavo iki mirties 2025-09-10.
Lietuvos aristokratų sąjungos Seimas – narių visuotinis susirinkimas – 2026 m. vasario 28 d. vieningai priėmė sprendimą: Romualdo Liudviko Jakubonio pradėti darbai ir toliau globoja mūsų organizaciją. Pagerbdami jo indėlį ir atminimą, po jo mirties skelbiame jį Lietuvos aristokratų sąjungos garbės vadu globėju.
Gimė 1939 m. gegužės 30 d. Kaune. Baigė Kauno politechnikos institutą (statybos inžinierius) ir Vytauto Didžiojo universiteitą (magistras). Dalyvavo statant Laisvės paminklą Kaune, paminklą Dariui ir Girėnui ir kitus svarbius monumentus. Dirbo JAV, grįžęs — UAB Lintel konsultantu.
„Gera daryti gera.“
„Gyvenimas yra nuolatinis judėjimas.“
Sunkioje netekties valandoje reiškiame nuoirščią užuojautą jo dukterims Jolitai ir Ramintai, artimaisiais, draugams bei visoms organizacijoms. Tegul Romualdo pilietikumo, patriotiškumo ir tautiškumo idėjos bei darbai išlieka mūsų atmintyje.
Istorinė apžvalga · nuo 1580 metų
Derbutų giminė nešiojo DRYJA herbą – raudoną skydą su baltais rombais ir riteriu viršuje. Herbas liudijo teisėtai pripainto bajorišką kilmė. Bajoro titulas buvo patvirtintas 1799 m. Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo nutarimu, vėliau dar kartą tvirtintas 1832, 1833, 1840 ir 1855 metais. Galutinį ir aukščiausią patvirtinimas – 1856 m. Rusijos Senato Heroldijos Departamento įsaku Nr. 1139. 1877 m. titulas patvirtintas ir Kauno gubernijos bajorų deputatų nutarimu.
Pirmasis žinomas Derbutų giminės atstovas – Laurynas Derbutas, gimęs apie 1580 metus. Jo gyvenimo metai sutampa su vėlyvuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimu. Jis turėjo tris sūnus: Vaitiekų, Juozapą ir Danielų – taip giminės šakos nuo pat pradžių kūrėsi plačiai.
Vaitiekus Derbutas 1691 metų testamente iš tėvo Lauryno paveldėjo žemes Parnaravoje, Ramo-niškėse ir Mikailiškiuose. Vaitiekus turėjo kelis sūnus: Adomą, Samuelį, Steponą ir Saliamoną, kurių kiekvienas tėsė atskiras giminės linijas.
Vaitiekaus sūnus Adomas Derbutas (g. apie 1718) 1718 m. balandžio 22 d. iš Sirjatavičiaus įsigijo Eikičių dvarą.
Jo sūnus Mykolas Derbutas (g. apie 1712) vedė Kotryną Gregoravičiūtė ir 1796 m. iš dėdės Saliamono Derbuto nupirko Jokūbiškų dvarą. Kita giminės šaka valdė Kampų Tucevičių dvarą, kurį paveldėjo sūnūs Juozapas ir Motiejus.
Mykolo sūnus Ignotas Derbutas (g. apie 1742) paliko po savęs keturis sūnus: Jurgį, Antaną, Anuprą ir Juozapą. Jurgis 1797 m. iš tėvo paveldėjo dvarą Vilkijos paviete. Pagrindinę liniją tėsė Juozapas (g. 1784 03 08), vedęs Marijoną Borisevičiūtė.
Juozapo sūnus Vincentas Derbutas (g. 1832 05 07) vedė Eleonorą Smilinge-vičiūtė – santuoka įregistruota 1858 01 18 Šėtos bažnyčioje. Eleonora mirė 1861 11 06. Vincentas 1862 01 22 sudarė antrą santuoką su Apolonija Radzevičiūte (g. apie 1832). Iš pirmosios santuokos gimęs sūnus Boleslovas tapo tuo žmogumi, per kurį giminės gija tėsiasi iki šių dienų.
Išlikęs rekomendacinis laiškas apibūdina giminės narius kaip ramūs, patikimus ir sąžiningus kaimynus. Bajoriška Derbutų garbė nebuvo vien titulas – ji buvo užpelnyta kasdieniu elgesiu.
Boleslovas Derbutas (1859 07 14 – 1937) 1899 08 08 Šėtos bažnyčioje vedė Michaliną Sirutavičiūtė (g. apie 1873 – mirė 1918). Jų penki vaikai:
Derbutų giminės istorija – tai ne tik genealogijos faktai. Tai liudijimas, kaip bajoriška savimone, žemėvaldos tradicija, herbas DRYJA ir dokumentų saugojimo pareiga per šimtmečius – nuo Lauryno apie 1580 metus iki XX amžiaus – išlaikė giminės tapatybė gyvą.
