⚜ Contact ›

⚜ Apie mus · About Us ‹

· ✦ ·

Kauno pilis

Seniausia mūrinė pilis Kaune — mažai jos liko

Mūsų krašte gausybė įspūdingų vietovių — didžios Lietuvos praeities liudininkių. Viena iš jų — seniausia mūrinė Kauno pilis! Palei Nemuną pilys kilo viena po kitos. Pirmosios pilys buvo medinės, todėl kryžiuočiai jas padegdavo. Ugnis, kaip žinia, tokius pastatus sunaikina lengvai.

Kauno miestą (pilį) 1030 metais įkūrė legendinis Palemono sūnus kunigaikštis Kunas. Taip rašoma M. Stryjkovskio ir Bychovo kronikose. Iki 1280 m. apie pilį nėra jokių žinių. Vienas pirmųjų pilies paminėjimų — Gedimino valdymo laikai ir mūšis su kryžiuočiais, kurią 1317 m. jie užgrobė.

1362 m. pirmą Šv. Velykų dieną ordino magistro Kniprodės nurodymu Kauno pilis buvo sulyginta su žeme. Pilis tuomet buvusi mūrinė, aukštomis sienomis, apsupta pylimų ir gilių griovių.

Ją gynė gausios kunigaikščio Kęstučio sūnaus Vaidoto gerai ginkluotos pajėgos. Tris savaites Vaidoto kariai išbuvo apsuptyje ir narsiai gynėsi. Greičiausiai pilis nebūtų buvusi užgrobta, jei priešų kariuomenei nebūtų talkininkavę iš Anglijos, Italijos ir kitų Vokiečių žemių atsivežti talkininkai. Be to, pilį ilgą laiką stebėjo šnipai, kurie ordinui pargabeno labai vertingą informaciją. Pergalę pažymėjo velykinėmis šventomis mišiomis ant pilies griuvėsių — tai buvo mūsų pagoniško tikėjimo pabaiga ir naujo pradžia.

Kauno pilis — seniausia iš keturkampių aptvarinių pilių. Pilies siena buvo maždaug 9 metrų aukščio ir 2,1 m. storio apačioje. Ją juosė 5–6 m. gylio vandens neužliejamas perkasas. Sienos viršuje buvo šaudymo angos, o iš kiemo — medinės galerijos. Lygiagrečiai su šia siena ėjo dar viena, kuri buvo per pus plonesnė — ji trukdė priešams prasibrauti į kiemą ir tuo pačiu stiprino šlaitą.

1383 m. Neries saloje, Kaune, buvo pastatyta nauja pilis, pavadinta Naujuoju Kaunu. LDK kunigaikštis Vytautas miestui suteikė Magdeburgo teises ir jo dėka Kaunas tapo vienu iš svarbiausių ūkio bei administracijos centrų.

Po Vytauto mirties, apie 1533–1536 m. Kaunas atiteko karalienei Bonai Sforzai. 1549 m. Žygimantas Augustas Kauno pilį užrašė Barborai Radvilaitei. Pilis prarado savo gynybinę–karinę reikšmę ir tapo administracijos centru. 1655 m. pilį gerokai nuniokojo caro kariuomenė. XVIII a. pilyje įkurtas kalėjimas. Pilies griuvėsiais imta rūpintis tik 1925 m. 2005 m. įsikūrė Kauno turizmo informacijos centras.

✦   ✦   ✦

Šilų dvaras

Stovėjęs Šilų kaime, Jonavos apylinkėse

Nuostabaus grožio vietovėje, Šilų kaime, stovėjusio dvaro kaip nebūta… Jo gyvenimo etapą greičiausiai prisimena nuo Šilų gyvenvietės 230 m. į šiaurės–vakarų kryptį nutolęs Paberžės piliakalnis. Archyvuose neradau nei vienos išlikusios dvaro fotografijos. Turiu vilties, kad jos saugomos vietinių senolių ar jų giminaičių.

1654 m. Joana Zavišaitė, ištekėdama už Mstislavlio kašteliono sūnaus Stanislovo Kosakovskio, Šilų dvarą atsinešė kaip kraitį. Taip Jonavos apylinkes pradeda valdyti Kosakovskiai. Į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK) pirmieji Kosakovskiai atvyko XVI a. pabaigoje.

XVIII a. pabaigoje Kosakovskių giminės atstovai suvaidino vieną lemiamų vaidmenų tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tiek ir Abiejų Tautų Respublikos istorijoje.

Kosakovskiai nuo 1792 m. vidurio iki 1794 m. pradžios faktiškai valdė LDK. Visi keturi dvyliktosios Kosakovskių kartos atstovai tapo LDK senatoriais ir pateko į turtingiausių bei įtakingiausių LDK didikų šešetuką — greta Radvilų, Sapiegų, Oginskių, Tiškevičių ir Pliaterių.

Dvare gimė vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis (1738–1794), Jonavos bažnyčios fundatorius. Pasak jo, motina Marijona savo būstą iš Šilų dvaro perkėlusi į Jonavą, norėdama čia įkurti ir išlaikyti miestą. Šilų (arba Rimvydų) dvaras 1778 m. už pasiskolintus 21 000 auksinių buvo užstatytas giminaitei Konstancijai Zabielienei.

Po baudžiavos panaikinimo vykdant 1863–1864 m. žemės reformą minimi Beržų dvarininkė Mackevič ir Šilų — grafas Franckevičius. Deja, daugiau informacijos apie šį grafą rasti nepavyko.

Nuotrauka Nr. 1 — Vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis, gimęs Šilų dvare.
Nuotrauka Nr. 2 — Grafų Kosakovskių giminės herbas Slepowron (Juodvarnis).
Nuotraukos Nr. 3, 4, 5, 6 — Juozapo Kazimiero Kosakovskio gyvenimo užrašai (archyvų nuotraukos).
Nuotrauka Nr. 7 — Paberžės piliakalnis apaugęs medžiais. Šlaitai iki 7 m. aukščio.
Nuotrauka Nr. 8 — Paberžės piliakalnis Šilų kaime. Manoma, kad ant jo stovėjusi medinė Žeimių pilis, kurią XIV a. sudegino kryžiuočiai.

Nesu istorikė, tačiau domiuosi dvarų istorijomis, ypač išnykusiais, ir stengiuosi surinkti kuo daugiau informacijos. Šis straipsnis parašytas remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais.

Nacių susprogdintas Kėdainių dvaras

Nuo Radvilų iki grafų Totlebenų — ir tragiška pabaiga 1944 m.

Istoriniai šaltiniai skelbia, kad pirmasis Kėdainių savininkas buvo Radvila Astikaitis. Jis ant gražaus Nevėžio kranto, kažkur apie XV a. vidurį pasistatė dvarą. Pirmasis šaltinis, kuriame minimas Kėdainių dvaras, yra 1604 m. miesto inventoriaus sąrašas. Jame aprašyti dvaro pastatai: minimi seni, bet geros būklės mediniai pastatai, dengti malksnomis.

1629 m. dvaro laukuose apsigyveno vokiečiai evangelikai liuteronai. 1667 m. Kėdainių dvaras priklausė Vilniaus vaivadai kunigaikščiui Jonušui Radvilai. XVII a. viduryje jis, norėdamas Kėdainius padaryti Biržų kunigaikštystės sostine, pradėjo statyti puošnius rezidencinius dvaro rūmus. 1704 m. birželio mėnesį dvaro rūmus susprogdino švedų kariuomenės dalinys, vadovaujamas generolo Adamo Liudviko Levenhaupto.

Kai 1811 metais Kėdainiai atiteko grafui Pranciškui Čapskiui, pastarasis įkūrė dvaro sodybą. 1845 m., kai Kėdainių savininku tapo grafas Marijonas Hutten Čapskis, jis iš pagrindų rekonstravo sodybą, sumūrijo trijų aukštų rūmus, įrengė tvenkinius, supylė salas, pastatė tiltelius ir užveisė parką. Po 1863 m. sukilimo dvaras buvo konfiskuotas.

1869 m. Kėdainių dvaro savininku tampa vokiečių tautybės Rusijos armijos generolas Eduardas Francas Totlebenas. Po 1871 m. perstatymo rūmai pasipuošė dviem bokštais su piramidinėmis vėlyvojo renesanso formų viršūnėmis.

Įspūdingas dvaras priminė tvirtovę: keturių aukštų virtuvės bokštas turėjo akmeninę mansardą su šaudymo angomis, o greta esančio tvenkinio viduryje iš riedulių sumūryta didelė arka priminė romantiškus griuvėsius.

E. Totlebenas perstatė ne tik rūmus, bet ir ūkinius pastatus, išplėtė parką. Parkas buvo papuoštas antikos dievų bei deivių skulptūromis. Iki šių dienų išlikusiu minaretu jis siekė įamžinti 1854–1855 m. Rusijos ir Turkijos karo atminimą. Totlebenai dvarą valdė iki I pasaulinio karo.

Didingieji grafo Eduardo Totlebeno dvaro rūmai Kėdainius puošė iki 1944 metų liepos 30 dienos — tol, kol traukdamasi Vokietijos nacių kariuomenė juos susprogdino.

Kėdainių dvaro nebeliko, tačiau istorija gyva ir jos daug! Akivaizdu, kad vokiečiai traukdamiesi nepagailėjo ne tik šio dvaro, bet ir Apytalaukio, gimnazijos, ligoninės ir kitų pastatų.

Aukštosios Fredos dvaras ir dar viena sena istorija

LDK laikais Aukštoji Freda — Pacų nuosavybė. Kristupas Zigmantas Pacas buvo LDK kancleris. XVII a. antroje pusėje (1673 m.) už Pažaislio vienuolyno statybos darbus šias valdas jis padovanojo savo paties atsikviestam italų architektui Liudvikui Fredo, suteikęs jam ir bajoro titulą. Kairiajame Nemuno krante iškilę rūmai pavadinti naujojo savininko vardu.

1795 m. šias valdas nupirko žemaičių dvarininkas Juozas Godlevskis (Godliauskas) ir pasistatė centrinius dvaro rūmus bei užveisė gražų parką. Pagal 1797 m. surašytą inventorių, dvarui priklausė 22 115 ha žemės. Iki mūsų dienų išliko dauguma jo statytų dvaro pastatų: nors J. Godlevskio laikais jų buvo 22, mūsų dienų sulaukė tik 11.

J. Godliauskas garsus kaip Garliavos įkūrėjas, pastatęs Garliavos ir Veiverių bažnyčias. Dvarininkas labai mėgo muziką ir pats laikė orkestrą, kuriame grojo per 30 muzikantų! Vedė būdamas 64 metų jaunutę 16-os metų dvarininkaitę.

Du didieji tvenkiniai, esantys priešais rūmus, sudaro apverstų didžiųjų raidžių G ir J kompoziciją — dvaro fundatoriaus Juozo Godlevskio inicialai. Tai vienintelis toks įsiamžinimo būdas Lietuvos dvaruose.

XIX a. viduryje dvarą valdė Gauronskiai, vėliau buvo parduotas rusų valdžiai. 1920 m. Lietuvos valdžia įkūrė Sodininkystės ir daržininkystės mokyklą. 1923 m. parkas pritaikytas Vytauto Didžiojo universitetui priklausančiam Botanikos sodui, greitai tapusiam vienu turtingiausių Lietuvoje.

Iki mūsų dienų išliko dvaro rūmai — klasicistiniai, dviejų aukštų, su keturių toskaninių kolonų portiku ir trikampiu frontonu. Tebežaliuoja gražuolis dvaro parkas, nutiestas iki pat Nemuno šlaitų.

“Laiko Gijos — Dvarai, Bažnyčios, Pilys” puslapio savininkė ir straipsnių autorė
Jolanta Garkauskaitė  ·  2017 m.

✦   ✦   ✦

Apie mus Narių susirinkimai Garbės nariai Naujienos