Lietuvos aristokratų sąjunga

✦ Publikacijos ir nuorodos ✦

XVI–XVII a. Lietuvos didikai, nusižiūrėję į valdovus, užsidegę ėmė kaupti knygas.

1861 metų Kauno gubernijos miestai, miesteliai

TAMARA BAIRAŠAUSKAITĖ. Kova dėl žemės: dvaro ir laisvųjų žmonių santykiai sprendžiant žemės nuosavybės klausimą XIX a. II pusėje.

R.Čičelis: Dvasios aristokratas. A.Šliogeris: Pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa.

„Aristokratiškas žmogus yra drąsus žmogus. Antra savybė — jis nebijo pasitikėti.“ — A. Šliogeris

„Dvasios aristokratai, tai tie, kurie atranda aristokratą vaike ir paprastame žmoguje, sykiu atsisakydami kalbėti apie save.“ — L. Donskis

„Šaulys yra tautos karys ir dvasios aristokratas. Tauta, neturinti savo dvasios aristokratų — riterių, pasmerkta žūti.“ — Vladas Putvis–Putvinskis

„Gamta padaro mus visus broliais, sudarytais iš tų pačių elementų, skirtais tiems patiems tikslams. Visada prisiminkim, kad gimėme visuomenei.“ — L. A. Seneka

Aristokratas yra talentingas žmogus ir priskiriamas elitui, kuris savo gyvenimo dalį skiria visuomenės labui ir tai tampa ne darbu, o ritualu. Aristokratas gražiai elgiasi, yra išsilavinęs ir stilingas, o pinigai tik priemonė tai įgyvendinti. Pagrindiniai aristokratų įpročiai: gebėjimas kontroliuoti veido išraišką, emocijas; etiketo ir gerų manierų išmanymas; sklandūs gestai, judesiai, eisena; santūrumas, nuovoka, ramybė; pagarba kitų žmonių riboms.

Apie aristokratus Ve.lt · Apie aristokratiją Vikipedija

„Laikas, likęs gyventi, svarbesnis už visus metus, kurie praėjo.“ — A. Camus

„Šį pasaulį apkeliausiu, tačiau tik kartą. Tad bet kokį gėrį, kurį galiu padaryti, arba bet kokią malonę, kurią galiu parodyti bet kuriai žmogiškai būtybei, geriau padarysiu dabar.“ — Og Mandino

Aktuali informacija: keliaujantiems po dvarus, straipsnis PDF formatu čia . Knyga „Dvasios aristokratai: Lietuvos šaulių sąjungos siekiai ir realybė, 1919–1940 m.“ autorius Mindaugas Nefas, 2019 m. KNYGOS.LT

Praktinis gidas–gairės „Kultūros keliai“ LT EN — tikslas skatinti patrauklių kultūros kelių vystymą pasitelkiant partnerystes, kultūros paveldą ir kitus aktualius resursus.

✦ ✦ ✦

Kaip Naujuosius sutikdavo mūsų aristokratai

Mada šventiškai, su šampanu ir baliais, vidurnaktį sutikti Naujuosius Metus į mūsų kraštus atėjo XIX a. vid. iš Prancūzijos. Visgi tai nereiškia, jog mūsų protėviai Naujų Metų šventiškai nepažymėdavo. Aišku, pagrindinė šventė vykdavo ne gruodžio 31 d., o sausio 1-ąją.

Bet iš kur kilo ši šventė pasaulyje? Viskas prasidėjo 999 m. Romoje, kuomet baigiantis metams prisimintos Sibilės pranašystės apie 1000 metais laukiančią pasaulio pabaigą. Popiežius Silvestras II prašė tikinčiųjų pasimelsti ir paskutinę metų dieną romėnai susirinko bažnyčiose. Bet išaušus 1000 m. rytui drakonas nepasirodė, o laimingi žmonės puolė į gatves. Nuo tada Naujųjų Metų išvakarės tapo oficialia švente.

XV a. Lenkijoje, o greičiausiai ir Lietuvoje, šventė jau buvo švenčiama, nes šaltiniuose minimos išgertuvės bei išmaldos davimas elgetoms. XVIII a. Respublikoje paplito tradicija po namus Naujųjų Metų išvakarėse vedžiotis miške sugautą vilkiuką arba meškiuką. Tiesa, žvėris XIX a. pakeitė lokeną persirengęs jaunuolis, kuris linksmindavo merginas, kol visi persirengę pratęsdavo linksmybes iki kitos dienos ryto.

Naujųjų metų išvakarėse bajorai stengdavosi vienas iš kito kuo daugiau pavogti daiktų, mat tikėta, jog kuo daugiau prisivogsi, tuo sėkmingesni bus ateinantys metai.

Nemažiau populiaru buvo ir išsiburti. Tikėta, jog jei mergina Naujųjų Metų vidurnaktį sėdėdama priešais veidrodį, degant vaško žvakei, neatsigręždama į jį žvilgtels — gali už savęs išvysti būsimo jaunikio veidą.

Kunigas Andrius Kitovičius aprašė spalvingai išpuoštas roges, kuriose susėdavo ne tik aristokratai, bet ir jų tarnai, ir visi dainuodami pasileisdavo laukais iki kaimyninio dvaro. Ten sugužėję, nelaukti svečiai gaudavo pavalgyti bei išgerti ir tiek, anot amžininkų, linksmindavosi, jog ištuštindavo netgi vyno, midaus rūsius, maisto sandėlius bei ledaines.

Žymi XIX a. lenkų rašytoja Liucija Ćwierczakiewiczowa knygoje „365 pietūs už 5 zlotus“ (1860) rekomendavo Naujuosius Metus sutikti panašiai kaip Šv. Kalėdas — kukliai vakarieniaujant: omarų kojelės, vėžių kakleliai, trumų su olandišku padažu, romėniškas punčas, kaštonais įdaryti kalakutai, maskvietiški ledai, cukruoti vaisiai…

XIX a. buvusioje Respublikos teritorijoje vyravo paprotys Naujųjų Metų išvakarėse rašyti ant kortelių palinkėjimus ir jas dalinti artimiesiems. Galu gale, XX a. visos tradicijos susiliejo ir dabar sunku atskirti, ką mes atsinešėme iš praeities, o ką kopijuojame iš prancūzų.

✦ ✦ ✦

Pirmoji lietuviška knyga — „Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr giesmes“ — išleista 1547 m. Karaliaučiuje. Autorius — Martynas Mažvydas.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių portretai (Mindaugas, Gediminas, Algirdas, Jogaila, Vytautas, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas, Steponas Batoras, Jonas Sobieskis, Stanislovas Augustas Poniatovskis) 1831 m., pop., vario raiž., 23,5 x 15. Florencija, Batelli e Figli.

Gedimino pilies kalnas. Atvirukas išleistas Leipcige 1900 m. LMAVB

Rokiškio krašto muziejaus archyve saugoma nuotrauka — Vydūno paskaita Sarapiniškio miške, 1923 m. Vydūnas tautą lygino su augmenija, medžiais, kurių kiekvienas auga, žydi ir bręsta savame plote — Tėvynėje. Vydūnas mokė klausytis miško: „Kartais jis šneka taip tyliai, jog išgirsti tik atidžiau įsiklausęs. Tada atrodo, kad miškas kažką pasakoja…“

Vydūnas, būdamas ne tik mąstytoju, bet ir sveiko gyvenimo būdo mokytoju, labai anksti suprato terapinę miško naudą. Susirgo tais laikais nepagydoma laikyta tuberkulioze, bet išsigydė — vaikščiodamas po pušynus, darydamas kvėpavimo pratimus ir pakeitęs mitybą. Ne tiek fizinį miško poveikį jis vertino, kiek miško galią gydyti žmogaus dvasią. Straipsnis Andriaus Gaidamavičiaus.

✦ ✦ ✦

Metrikų terminai

Apothecarius — vaistininkas
Arcarius, stolarz — stalius
Bractearius, piwowar — aludaris
Caminarius — kaminkrėtys
Cantor — seniūnas
Cementarius — mūrininkas
Cirulik, chirurgus — chirurgas, medikas
Garbarz — odininkas
Furman — vėžikas
Kowal — kalvis
Sluga burmistrowski — miesto tarnas
Gancarz — puodžius
Faber — dailydė
Kupiec — pirklys
Pisarz — raštininkas
Piekarz — kepėjas
Krawiec — siuvėjas
Lawnik — suolininkas
Slosarz — šaltkalvis
Szewc — batsiuvys
Tkacz — audėjas
Tokarz — tekintojas
Falbierz — dažytojas
Comedian — aktorius
Drukarz — spaustuvininkas

Konowal — veterinaras
Komornik, kątnic — kampininkas
Kunst — dailė
Malarz — tapytojas
Starostwo — seniūnija
Miasteczko — miestelis
Wioska, miasto, district — miestas
Zascianiek — užusienis
Powiat — pavietas
Panstwo — valstybė
Wojewodstwo — vaivadija
Wies, wloska — kaimas
Plebanat, parafia — parapija
Okolica, folwarek — palivarkas
Dominus — ponas
Generosus Dominus (GD) — kilmingas ponas
Nobilis, Szlachetny — kilmingas ponas
Wielmožny — daug galintis ponas
Widow — našlys
Levantes, patrini — krikštatėviai
Parentes — tėvai
Natum — amžius
Vogabunder — keliautojas
Pleban — kunigas
Sędzia — teisėjas

Ukrainos leidykloje „Baltija Druk“ leidžiamos knygos apie LDK istoriją, viena iš jų — Kunigaikščiai Ostrogiškiai, jos ištrauka

✦ ✦ ✦

Straipsniai ir knygos

LDK ir viduramžių Lietuvos konspektas ›

Migelis de Servantesas Saavedra — Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis ›

Didžiojo kunigaikščio dvarionys Žygimanto Senojo laikais (1506–1548) ›

Česlovo Malevskio knyga — Kilmingos šeimos Lietuvoje XIX amžiuje (lenkų k.) ›

Egidijaus Sinkevičiaus 2016 m. straipsnis — Bajorų Jablonskių giminės pėdsakai Joniškyje ›

Viktoras Ašmenskas — Didžiosios tautos aukos ›

Elektroninis žinynas — Kaunas: datos ir faktai ›

Monsinjoro A. Svarinsko knygos — †Dievas ir Tėvynė ›

Tomo Baranausko 2016 m. straipsnis — Pabaisko mūšyje dalyvavusių kariuomenių sudėtis ir skaičiai ›

Sofija Tyzenhauzaitė — Reminiscencijos apie imperatorių Aleksandrą I ir Napoleoną I ›

Stanislovas Moravskis — Iš visur po truputį ›

Jūratės Čirūnaitės tyrimas — Bajorų pavadinimai — lietuvių pavardžių šaltinis ›

Nerijaus Babinsko straipsnis — Bajorų ir didikų luomų formavimasis ›

Dubingių kunigaikštystė 1547–1808 m., Vilnius, 2009 ›

Rūta Vitkauskienė — Radvilų alaviniai sarkofagai Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje ›

Rimanto Šalnos straipsnis — Kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis ›

Laimutis Januškevičius — Geriausiai tvarkomi šalies dvarų parkai ›

Dailininkų mobilumas XVIII a. LDK: Jeronimo Florijono Radvilos dvaro pavyzdys ›

Žalgirio vaizdinys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijoje ›

✦ ✦ ✦

Video įrašai: 1997-02-15 Bajorystės aktų įteikimas Kauno karininkų ramovėje — I dalis · II dalis

1997-07-15 Kauno rotušėje bajorystės aktų įteikimas, Biržų pilis, Jorko Hercogas Kauno rotušėje ›

Žirgas buvo svarbiausias bajorijos augintinis ir kasdienybės dalis. Apie žirgininkystę Lietuvoje, apie LDK didiką Kristupą Manvydą ir jo studiją „Hipika“ — video ›

[Grįžti ↑]

Kauno pilis ir senamiestis

Vilniaus pilys 1530 m.

Dokumentas, liudijantis apie Vilniaus paminėjimą 1265–66 m.

Kijevo pilis iki 1482 metų, kai ją nusiaubė Krymo chano Menglio Girėjaus pulkai. Kijevo vaivada tuo metu buvo Jonas Chodkevičius. Iliustracija iš knygos „Ukraina: Lietuvos epocha, 1320–1569“.

Algirdo sūnaus Vladimiro valdymo laikotarpį Kijevo žemėje liudija surastos jo monetos.

Ši skrynia, kartu su dviem timpanais (karo būgnais), yra Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Skrynioje buvo laikomas LDK kariuomenės iždas. Šie trofėjai čia buvo atvežti po pergalės prieš turkus prie Chocimo 1673 m. Chocimo mūšyje ypač pasižymėjo lietuvių kariuomenė, vadovaujama Mykolo Kazimiero Paco. Šaltinis: Lietuvos bajorai

Povilas Ivanovičius Sapiega (1490–1579) Palenkės vaivada, savo žmonai Aleksandrai Chodkevičiūtei užrašo 3 tūkst. kapų grašių iš savo valdų: Panemunės, Sapiegiškių, Gelgaudiškio, dvarą Eišiškėse ir mūrinį namą Kaune. 1557 m. lapkričio 5 d. Vilniuje. https://polona.pl/item/45276078/0/

Lenkų filmas „Palaiminta kaltė“ pasakoja įdomią istoriją, nutikusią LDK kunigaikščiui Mikalojui Sapiegai–Pamaldžiajam (1581–1644). Penkiasdešimties sulaukusį Mikalojų Sapiegą kankino nežinoma liga. Jis išsiruošė piligriminei kelionei į Romą, kurioje tikėjosi stebuklingai išgyti — ir tikrai pagijo. Kunigaikštis nusprendė bet kokia kaina įsigyti stebuklą darančio paveikslo kopiją. Popiežius Urbonas VIII Mikalojų Sapiegą ekskomunikavo, bet vėliau maloningai paveikslą padovanojo. Plačiau ›

Kilmingųjų apranga, portretai